- kaniukas
- ×kaniùkas (rus. кoнëк) sm. ppr. pl. (2) An pačiūža: Neduok tam vaikui kaniùko – dar galvą prasimuš bečiužinėdamas Kvr. Kad važinėjau ant kaniukų, net ledas dulkėjo! Krok. Kai tik temsta, tai mūsų vaikas ir lekia su kaniùkais in balą Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.